Dievui, tau tėvyne, ir žmonijai
Skiriam visą meilę mūs širdžių.
Mes teturim mokslą ir jaunystę,
Esam skautai be savų miškų.

        Ten, kai mes laisvais keliais žygiuosim,
        Mus lydės paukšteliai ir daina;
        O kai mes žygiuodami dainuosim,
        Su mumis dainuos ir Lietuva!

Mūsų mintys lekia baltu vyčiu,
O krūtinę puošia lelija.
Dainą, jauno ilgesio supintą
Teišgirs kilnioji žmonija.

        Ten, kai mes…

Diena ta, kai močios vėl šypsosis,
Mes sugrįšim tėviškės paguost.
Jai pakeleti palenkta jos galvą,
Mūsų darbo vainiku papuošt.

        Ten, kai mes…

(žodžiai fil. V. Bražėno, muzika fil. S. Kairio)